Pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ praneša, kad koreguoja prieš COVID-19 viruso pandemiją teiktas prognozes ir jau nebesitiki, kad pajamos šiais metais galėtų būti tokios, kokių tikėtasi. Anksčiau bendrovė planavo, kad šiais metais perskraidins virš 154 mln. keleivių, o dabar tikimasi dar spėti pergabenti 80 mln., kitaip tariant – per puse mažiau nei tikėtasi anksčiau.
„Ryanair“ susiduria su rimtais finansiniais iššūkiais, kadangi, skirtingai nei brangiosios skrydžių bendrovės, tokios kaip „Lufhansa“ ar „KLM-Airfrance“ negauna milžinišku finansinių valstybių injekcijų savo veiklos vykdymui. Būtent dėl šios priežasties „Ryanair“ yra priversta naudoti išimtinai savo resursus ir optimizuoti savo veiklą, mažindama bazių ir darbuotojų skaičių. „Ryanair“ ne kartą pabrėžė, kad turėtų būti laikomasi vieningos ekonominės politikos ir parama komerciniams subjektams būtų neteikiama arba teikiama visoms bendrovėms. „Ryanair“ žada bylinėtis dėl Vokietijos ir Prancūzijos teiktos paramos jų konkurentams.
Informuojama, kad vien iki šio momento dėl karantino metu taikytų ribojimų, „Ryanair“ jau yra patyrusi virš 200 milijonių nuostolių. Manytina, kad ši suma ir toliau augs, todėl „Ryanair“ yra priversta imtis daugybės išlaidų mažinimo priemonių, tarp kurių darbuotojų atleidimai ir bazių uždarymai. Paskutinis ryškesnis žingsnis – dukterinės įmonės „Lauda“ pagrindinės bazės uždarymas atleidžiant 300 darbuotojų, kas iš esmės reiškia šios įmonės istorijos pabaigą, nors ją „Ryanair“ vos prieš kelis metus įsigyjo iš žymiojo Formulės 1 lenktyninko Nikio Laudos.
Pigus skrydžiai ir juos vykdančios bendrovės šiuo metu susiduria su rimtais iššūkiais, o kaip pažymi „Ryanair“ vadovas, nors ir nuolat vykstančios prognozės yra artimesnės spėlionėms, kadangi nei bendrovės, nei vyriausybės neturi aiškių terminų ir planų. Maža to, visiškai nėra aišku kaip į keliones po pasaulinės pandemijos reaguos keleiviai, ar jų srautai išliks. Labai didelė tikimybė, kad net atšaukus kelionių draudimus, keleiviai dar netrumpą laiką vengs kelionių dėl padidėjusios baimės užsikrėsti. Galiausiai, negalima atmesti ir ekonomikos lėtėjimo įtakos keliautojų įpročiams.
Visa turizmo rinka buvo paraližuota po to, kai iš Kinijos į pasaulį pradėjo plisti koronavirusas COVID-19. Dėl epidemijos protrūkio šalys pradėjo riboti skrydžius pavieniui, o vėliau skrydžiai buvo uždrausti visame pasaulyje. Šalių kovos su virusu sėkmė labai skiriasi, todėl judėjimas tarp šalių yra atkuriamas labai atsargiai ir palaipsniui, ribojant ir pačių skrydžių kiekį. Šiuo metu nėra įmanoma prognozuoti kada šalys duos leidimus visiškai laisvam judėjimui, taip pat kyla klausimas kiek tam momentui bus likę funkcionuojančių bendrovių ir ar jos vykdys skrydžius tais pačiais maršrutais, kaip ir prieš virusą.